Besisunkiantis is manęs skausmas

Rašau šį posta mažosiom raidėm, nes kai kam gali pasirodyti tai kaip viešas skundimasis.. tačiau šiandieną mano gyvenimas mane knisa.. Šiandiena aš esu tuščias kaip niekada.. tokia tuštuma mane griauna.. griauna it blogai pastatytą tiltą.. kaip niekam nereikalingą nutriušusį seną pastatą... Kartais tokiomis dienomis norisi išeiti į lauką ir eiti tol, kol užnugaryje neliks nieko... liks tik lygus horizontas.. kaip kad viduryje Viduržemio jūros.. kai neliks nieko ir niekas tau netrukdys gyventi, gyventi vienam, ramybeje ir skausme...